- nuvaldžia
- nuvaldžia sf. SD224 suvaldymas (gyvulių).
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nuvaldyti — tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų … Dictionary of the Lithuanian Language